- utėlinėti
- utėlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. žr. utėliauti 1. | refl. Plv: Vakarais par prievartą vaikus versdavo utėlinė́tis Grž. 2. refl. prk. krapštinėtis: Utėlinė́kis, ką čia senas veiksi KzR. \ utėlinėti; išutėlinėti; pautėlinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
